Lošimo automatai jau seniai nebėra tik mechaniniai įrenginiai, priklausantys nuo sėkmės. Šiandien jie yra sudėtingos sistemos, sukurtos paveikti žmogaus elgseną. Vienas iš psichologiškai stipriausių metodų – „beveik laimėjimo“ efektas, sukeliantis jausmą, kad žaidėjas buvo arti pergalės, o tai stipriai skatina norą tęsti žaidimą.
Šiuolaikiniai neuromokslai parodė, kad beveik laimėjimai suaktyvina tas pačias smegenų sritis kaip ir tikros pergalės. MRT tyrimai rodo padidėjusį striatumo ir priekinės salelės aktyvumą – tai zonos, atsakingos už apdovanojimų apdorojimą ir emocinę reakciją.
Šis poveikis apgaulingas. Nors žaidėjas nepralaimėjo, smegenys reaguoja lyg būtų laimėta, sukeldamos entuziazmą ir motyvaciją. Taip susidaro emocinis ciklas, kuris skatina kartoti žaidimą nepaisant praradimų.
Kembridžo universiteto profesorius Luke Clark pažymėjo, kad beveik laimėjimai sukuria „įgūdžio iliuziją“, priversdami žaidėjus manyti, kad jie artėja prie pergalės net žaidimuose, kuriuose sėkmė yra vienintelis veiksnys.
Neurologijos tyrimai patvirtina, kad beveik laimėjimai aktyvuoja mezolimbinę dopamino sistemą – tą pačią, kuri dalyvauja priklausomybėse nuo narkotikų. Šis cheminis impulsas sustiprina lošimą, kaip socialiniai tinklai išnaudoja dopamino kilpas.
Nors pralaimėjimai gali būti nuostolingi emociškai ir finansiškai, smegenys beveik laimėjimus traktuoja kaip dalines pergales. Tai sukelia pažintinę disonansą – žmogus pradeda persekioti laimėjimą, tikėdamasis, kad jis jau čia pat.
Taigi lošimo automatai ne tik linksmina, bet ir formuoja elgesį, išnaudodami smegenų reakcijas, kurių žmogus sąmoningai nekontroliuoja.
Beveik laimėjimų buvimas lošimo automatuose nėra atsitiktinis. Žaidimų kūrėjai tyčia naudoja algoritmus, kurie juos pateikia tiksliai apskaičiuotu dažniu. Tai psichologinė strategija, kuri iškraipo žaidėjo suvokimą apie tikimybę ir sėkmę.
Gamintojai tiksliai sureguliuoja beveik laimėjimų dažnį, kad palaikytų susidomėjimą, bet nesukeltų nusivylimo. Per daug jų – žaidėjas pasiduos; per mažai – jis praras motyvaciją. Tai subtili pusiausvyra, optimizuota pelnui.
Kai kurios reguliavimo institucijos pradėjo tirti šią praktiką. Tačiau dauguma lošimo programinės įrangos lieka uždara ir nepermatoma, todėl išoriniai auditai yra reti.
Lošimo rezultatams lemti naudojami atsitiktinių skaičių generatoriai (RNG), tačiau ritės vizualiai rodomos taip, kad sukeltų įtampą. Kūrėjai dažnai išdėsto du jackpot simbolius ir trečią netoli jų ribos, kad žaidėjui atrodytų – laimėjimas buvo labai arti.
Tokie vaizdiniai triukai kuria kontrolės iliuziją. Žaidėjai pradeda matyti dėsningumus ar „momentumą“, manydami, kad gali paveikti rezultatą, nors iš tiesų to padaryti negali.
Psichologinis beveik laimėjimų svoris dar labiau padidinamas naudojant garso efektus ir animacijas, kurios sustiprina „beveik pergalės“ įspūdį net ir pralaimėjimo atveju.
Beveik laimėjimų efektas primena socialinių tinklų struktūras. Kaip vartotojai nuolat ieško „laimėjimo“ – patinka, pasidalijimo ar komentaro – taip žaidėjai suka ritę tikėdamiesi laimėti.
Abi sistemos naudoja pertraukiamo apdovanojimo principą – tai reiškia, kad atlygis yra nereguliarus ir nenuspėjamas. Šis modelis laikomas vienu priklausomiausių elgsenos psichologijoje.
Beveik laimėjimas yra kaip socialinio tinklo pranešimas: jis iššaukia dopamino impulsą ir verčia kartoti veiksmą, net jei realaus atlygio nebuvo.
Dažnas beveik laimėjimų poveikis iškreipia rizikos suvokimą. Žaidėjai ima pervertinti savo galimybes laimėti, padidėja statymų rizika ir žaidimo trukmė.
Klinikinis psichologas dr. Mark Griffiths teigia, kad beveik laimėjimai yra vienas stipriausių psichologinių veiksnių lošime. Jie manipuliuoja emocijomis, skatindami priklausomybę.
Norint sumažinti žalą, būtina suprasti šį mechanizmą. Viešas švietimas ir griežtesnė priežiūra turėtų atliepti šią elgesio manipuliacijos formą.